- pabaigtinoji
- pabaigtinóji sf. emph. pražūtis; plg. pabaiga 4: Pas juos jau tikra pabaigtinóji: skolos kaklas nekelia, o nė javų, nė gyvulių Brt. Jau nėra kas valgyt, tai tikra pabaigtinóji Šn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pabaigenė — pabaigẽnė sf. (2) žr. pabaigtinoji: Čia gyventi pabaigẽnė rš … Dictionary of the Lithuanian Language